"Informalisation"of labour in post-communist new European Union Member States

Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš valdžios persidalijimo darbo vietos lygmeniu pokomunistinėse Rytų Europos šalyse aspektų, rodančių, kad darbdavio ir darbuotojo santykiai yra taip neformalizuoti, jog pažeidžiamos darbuotojų teisės ir teisėti darbo reikalavimai. Daugiausia dėmesio skiriama Europos Sąjungos (ES) naujajai šaliai Lietuvai - vienai skurdžiausių iš visų aštuonių pokomunistinių šalių, neseniai prisijungusių prie ES. Pasirinkus „blogiausio atvejo“ pavyzdį, pagrindinis darbo formalumų nesilaikymo įrodymas pateikiamas kaip būdingas darbo santykių pokomunistinėse rinkos ekonomikos šalyse požymis. Tiksliai aprašyti kiekybinius duomenis sudėtinga dėl reiškinių, susijusių su „pereinamajai“ visuomenei būdinga „pilkąja“ ir „juodąja“ ekonomika, bet, siekiant įvertinti problemos mastą, vis dėlto trumpai aptariami ir jie. Pateikiama ir kokybinė konkretaus atvejo analizė, pagrįsta dokumentiniais šaltiniais ir pokalbiais su keliais pagrindiniais visuomenės veikėjais - taip siekiama parodyti, kad darbo formalumų nesilaikymas, nors ir plačiai paplitęs bei tebeplintantis reiškinys, visuomenės jau, ko gero, yra mažiau toleruojamas, net ir esant tokiems gamybiniams santykiams, kai darbuotojų profesinės sąjungos yra silpnos. Straipsnyje abejojama nuomone, kad pokomunistinėse rinkos ekonomikos šalyse privatus sektorius „nėra labai susijęs su neformaliais arba neteisėtais užimtumo būdais“. Priešingai, bandoma įrodyti, kad darbo formalumų nesilaikymas yra naujosiose rinkos ekonomikos šalyse, bent jau tose Baltijos regiono šalyse, kurioms būdingas didesnis neoliberalumas (pvz., Lietuvoje), nuolat pasikartojantis ar net stiprėjantis reiškinys.The article examines one of the aspects of redistribution of power on the job level in post-Communist Eastern European countries, evidencing that the relations between the employer and the employee are informalized to such a great extent that the rights and legitimate labour related demands of employees are violated. Most attention is dedicated to the new EU Member State, i. e. Lithuania, which is one of the poorest of all the eight post-Communist countries, accessing the EU. By taking the worst case scenario, the main evidence of non-observance of the working formalities is presented as a characteristic trait of labour relations in the countries of post-Communist market economy. It is difficult to provide an accurate description of the quantity data due to the phenomena, pertaining to the grey and black economy, characteristic of a transitional society however, in order to evaluate the scope of the problem the said phenomena are also discussed. The quality analysis of the specific case, substantiated by document sources and conversations with several main society players is also provided in order to show that non-observance of working formalities, although widely spread phenomenon, is likely to be less tolerated even with existence of such production relationships, where the trade unions are weak. The article doubts the opinion that the private sector in the post-Communist market economy “is not strongly related to the informal or illegal ways of occupation“. On the contrary, attempts are made to prove that the non-observance of working formalities is a frequent and even increasing phenomenon in the new market economy countries, at least in the countries of the Baltic Region, characterizing with greater neo-liberalism (for instance, in Lithuania)